Šis pasakojimas skelbiamas 1929 XI 24 d. „Kauno artojuje“. Dalis teksto, savaime aišku, pagražinta, nors kiek tų grožybių čia begalima įsivaizduoti…
Pagraban išlydėtas nebagas, kurį anądien mirtinai užėdė *anų paršai. 37 m. amž. vyras nežinia kaip atsidūrė garde pas kuilius ir ten prigėrė srutuose. Išvakarėse kaimynai sakė metę velionį baliavojant, tai matomai būdamas girtas kluono duris su triobos sumaišė!
Ryte bernas pamatė iš gardo kyšant žmogaus koją ir nedelsdamas pranešė žandarams. Tie atvaževę užprotokolavo, kad vyras kuilių apkramtytas – nuėstos ausys ir lūpos, apkandžiotos jam kulšys. Be tam dar sulaužyti daugybiniai kaulai vargdieniui ir visas išvoliotas srutuose.
Jau pasitaisėme – ačiū! 🙂
Kažkokia loginė klaida – pirma palaidojo, o paskuj tik po savaitės susigriebė…