Pranešimų apie tuos daugėja nuo paskutinių LKP CK členų medžioklių Labanoro giriose. Dar ir dabar atsakomybė už gausią ir sunkiai besukontroliuojamą šernų populiaciją verčiama LDDP.
Anas pasakojimas iliustruoja, kaip apsėsti šernai gaujomis veržiasi į žmonių teritorijas...
Yra tokia žolė – Petunija. Skatina bičių veisimąsi ir medunešį, bet atrodo šlykščiai – kaip kokia piktžolė. Nėra duomenų, bet aišku, kad ta žolė magiškai traukia šernus, nes vienas gaspadorius, bičiulio paprašytas, savo darže pasėjo petunijų – kad bitės geriau neštų, o kai augalai sudygo, pas ūkininką kieme ėmė gausiau lankytis laukinės kiaulės – šernai.
Vieną dieną tas ūkininkas žiūri, o ten, kur augo petunijos – visas daržas iškinsitas! Nu, juodai ten viskas, kaip po karo atrodo: didžiuliai ravai išversti, kanopom pritrypta, gretimi daržai ir prievos suniokotos. „Vienam šernui tai ne pagal išgales“ nusprendė ūkininkas ir nuėjo miegoti…
Prabudo apie vidurnaktį nuo kaži kokio dundėjimo į triobos sienas. Priėjo prie lango, žiūri – gauja šernų po kiemą šmirinėja, kažką kanapalioja, murma: „Petunija, petunija, petunija“ ir šonais taikosi sienas išgriauti. Šoko ūkininkas su šautuvu tų niekadėjų vaikyti, o tie, nė kiek neišsigandę, kiek murmėdami nenoromis atsirtaukė į palaukę, tai ūkininkas galvojo, kad nuvijo. Tik grįžo trobon – vėl šernai ant kiemo sugrįžo, ir dar daugiau jų ten – bent septyniolika suskaičiavo! Visą naktį ūkininkas por langą stebėjo, kaip jo kiemą niokoja laukinai šernai – bobos su kvietkais lysvelės jau visos sutryptos, takelis su pieva purvan susiplakė, po kiemą kibirai išspardyti, malkų stirta išversta ir dudnėjimas baisiausias.
Paskum ryte papasakojo viską kaimynams, tie su mobiliakais prifotografavo ir kitiems išpletkavojo. Visokių miškininkų, medžiotojų ir veterinarų pasikvietė, o kai atvažiavo policija ir bišky pakapstė toj vietoj, kur daugiausia šernų išknista, tai dar lavoną užkastą rado…
Comments are closed.