Čia, kur Stanislovas pripasakojo, tai daug ką patikslint reikėjo, tai jo žodžių mažai beliko, nes dakurt ko trūksta ir išrutuliot buvo būdinybė buvusi. Tas straipsnis apie FNTT todėl ir ištrintas, kad nesąmonių neprirašyt…

Ne Stanislovas pirmas išrado mobiliąsias skerdyklas, bet buvo vienas tiekimo grandinės žinovų ir stovėjo, galima sakyti, šalia tos kiaulininkystės ištakų.

O buvo taip: vežė su Fordu vyrai iš Belgijos šaldytos mėsos. Ten galvojo, kad viskas gerai, bet sukriošusios fūros refrižeratorius visai neveikė. Tai kažkur pasieny ta mėsa visai atitirpo ir pro sunkvėžimio būdos kiaurymes ėmė varvėti visokie syvai. Dar ten šunis labai viliojo aplinkuj, nes kvepėjo šviežia (palyginus) mėsa. Kaip ten pro visas veterinarijas pravažiavo – neaišku, bet vyriokai netruko apsižiūrėti kame šaknys ir nusprendė, kad krovinio į vietą nepristatys. Tai nutarė paskuj parduot kažkur kaime kažkokiam, kaip šviežią. Nu ir, žinoma, susižėrė nemažai!

Tada galvoja, kad visai čia neblogas biznis išeina, bet paskambino vienam su mobiliaku, tai tas anekdotą papasakojo, kaip išėjo kaimynas į pagalbą kaimynui ant skerstuvių: pasiėmė kirvį, virvę ir išėjo. Daugiau jo niekas nematė…

O veiksmas vyko visai netoli to kaimo, tai vyrai sėdo į Fordą ir greitai surado tą kiemą, kur sodiečiai buvo bebaigą svirną gesinti, nes užsidegė kažkaip netikėtai. O pasirodo ten tikrai skerstuvės buvo, tik glavniausias buvo išėjęs ieškot to, kur su kirviu ir virve pasiklydo ir nebuvo kam kiaulės nudobt.

Tai tada tie vyriokai paėmė iš Fordo kur turėjo visokių įrankių prisivogę, dar ten pjkūklą kažkas paskolino ir papjovė tą kiaulę. Paskuj ir dar dvi kiaules pasirodo reikėjo papjaut, nes kaimynai irgi patys nebeįstengė.

Taip radosi Mobiliosios skerdyklos verslas. O fūra toliau vežiojo belgišką kiaulieną, kuri jau atšilusi, kaip šviežia mėsa, gula ant prekystalių kaip kuriuose parduotuvėse…