Kai į Majamį išdūmė ankstesnis piemuo, Pigi Keulė tapo palikta išgyventi viena. Teko pačiai ieškotis maisto, tad nenuostabu, kad pirmiausia žvilgsnis nukrypo į kavines, barus ir restoranus…
Tai, jeigu dabar kur susitiksime mieste, tai nenustebkime, o pasilabinkime, nes šiais laikais, kad jis – kiaulė, žmogui ant kaktos neužrašyta. Todėl ir prie kultūros arčiau galima…
Čia dabar pigiai tikėkimės atrasti vien pozityvius įžvalgus, akcentuoti malonias smulkmenas, kurios valgytojams sukelia džiaugsmo ir pasitenkinimo, kad išvirstų tai teigiamais, sektinais pavyzdžiais. Kiauliškai nutylėsime negeroves, taisytinas ydas ir tobulintinas sritis, nes tuo tegu užsiima specialistai ir vabybyininkai.
Prie stalo!
