Siaubingai skamba teiginys, kad „Lietuviai priklauso kiaulieną valgančioms ir ją vertinančioms tautoms“! Žmogienos sukiaulėjimas grėsmingai progresuoja molekuliniu bei ląsteliniu lygiu. Niekam ne paslaptis, kad kiaulienos biologinės struktūros daugeliu atveju panašios į žmogiškąsias. Pati mėsa – keulena – ir pats gyvulys labai panašūs į žmogų, tik vaikšto keturiomis, o ir elgesiu savo kartais prankosta mylimiausius Dievulio tvarinius…

Paprasčiausia pavyzdys – kiaulienos faršas. Labai lietuvių mėgstamas ir plačiai virtuvėse naudojamas produktas. Nesunku pastebėti, kad jo kaina – mažesnė už prasčiausių kiaulienos gabaliukų kainą, tai niekam ne paslaptis iš ko jis gaminamas. Kai kiaulienos faršas suprastėja, tai jį pavadina naminiu faršu, prideda dar ten ko nors ir vėl pardavinėja. Kiaulienos faršas – labai maistingas ir vertingas produktas. Jame grausu kremzlių, proteinų, žarnokų ir ląstelienos. Kartais pasitaiko ir iki alkūnės nupjauta mėsininkės ranka…

Bet kokia kiaulių mėsa yra tinkama vartojimui – tuo lengva įsitikinti Maximose ir Norfose! Net picerijose nesibodima brukti kiaulieną, o ką bekalbėti apie taukais ir cholesteroliu pasruvusius, suanglėjusiais gabaliukais aplipusius kiaulienos šašlykus, kepsnius irgi katlietus!

Bet gi dar nepamirškime rūkytų kiaulių ausų, virtų šnobelių, kojų ir vuodegų – su  žirniais ir garstyčiomis, tai puikiausias maistas prie alaus! Būdama pigiausiu maistu, artimiausiu biologine struktūra donoru ir tam tikros elgsenos pavyzdžiu kiaulė yra neatsiejamai vartotina ir neabejotinai naudinga šiandienos Lietuvai!