Ten miestelio pakrašty smuklė tokia buvo – girdykla, praktiškai. Tai pamatė, kad šernų primindžiota kieme, suolai išvartyti, medžiai nulankstyti ir šiaip iškados pridaryta. Tai paėmė ten chaziainas ir nuodų pribarstė! Žiūri vieną rytą – suėdė viską, kitą rytą – vėl tas pats. Trečią dieną chebra sėdi toj smuklėj, lėbauja, tik staiga vienas sako: „Žiū – šernas atėjo!“. Ir visi puolė ten prie langų žiūrėti, kaip masyvus – gal toninis – šernas užnuodytą jovalą sau kapoja lėtai. Ėda ir dzin!

Tada pažiūrėjo, kad jis vos ant kojų besilaiko: snukiu jau žemę aria snieguotą ir seilėjasi baisiai. Tai visi juoktis pradėjo iš džiaugsmo taures sklidinas vėl prisipylė ir toliau žiūri. Tas paršas paskum kažkaip įtartinai svirduliuot pradėjo ir po kiemelį šlaistytis, o išeit iš trobos visi bijo, nes šernas baisiai groznas ten buvo. Tai jis taip ten pasvirduliavo, pasvirduliavo ir nugriuvo prie laukujų smuklės durų tas tvirtai savo stora nugara užremdamas.

O atsarginis išėjimas iš smuklės buvo užpustytas, o langai – su grotomis, tai niekas iš ten negalėjo išeiti, nes šernas duris užrėmė. Tada puolė ten chebra mobiliakais skambinti visiems, kad išgelbėtų, turbūt…

Atvažiavo policija, žiūri – masyvus šernas smuklės duris užrėmęs, mirtimi vaduojasi. Ten tie nuodai seilėmis jam iš gerklės srūva visaip. Tai paskambino tada gyvūnų priežiūrai, kad utilizuotų, tai po valandos atvažiavo du medžiotojai su šautuvais, kad nušautų ir nesikankintų gyvulys. Kaip šaudė ten pagal taisykles iš šratų per 30 metrų, tai dar langus kaip kuriuos apklūlė, o šernui – nė motais! Skūra stora, pats – kaip tankas, tik gargaliuoja baisiai. Nu, tada mato, kad nieko čia gero nebus, tai mentas paėmė ir iš graižtvinio priėjęs į ausį nušovė ir tiek žinių!

Tai ten žioplių nemažai susirinkę buvo, o ir vyrai uždaryti smuklėje jau dainuoja garsiai tarp butelių įkalinti, tai reikėjo kažkaip tą šerną nuo durų nutempt. Tai paskambino kažkas tam zootechnikui, kur su passatu važinėja, tas atvažiavo, ir kadangi jau buvo patyręs tokiuose reikaluose, tai paėmė trosą ir vieną galą pririšo prie šerno užpakalniių kojų, o kitą ant farkopfo užmovė. Ir važinėjo ten po miestelį tampė ten tą šerną gal pusdienį. O vaikai su mobiliakais filmavo ir į Youtube įdėjo paskum. Tai paskuj tą paršą kažkur patrenkė prie gelžkelio…