Kai namuose – pragaras, tai šeimininkėms kyla rūpestis, kaip išvaryti velnią iš namų. Kol atvažiuos kunigai, velnio išvarymo klausimais padės keletas patarimų:
Velnią namuose lengva atpažinti iš smarvės. Tai nebūtinai turi būti sieros kvapas, kaip dažnai įprasta manyti. Jei šeimininkė apsileidus, tai pragariškas dvokas sklinda iš visų kampų ir dažnai alsuoja peregaru tiesiai į veidą. Nepadeda net tabakiniai smilkalai, kurie tik dar labiau pabrėžia velnio buvimą.
Tuo atveju rekomenduojama dažniau apsišluoti ir apsiprausti. Maža to, ypatingai svarbu užlaikyti proto skaidrumą ir apsivalyti nuo durnų minčių, nevartoti kasdienėje kalboje kabalistinių užkeikimų ir pan.
- Aptikus namuose velnią, perspėjama ginkdie nešlakstyti jo visokiais šventintais vandenais. Verčiau taurų gėrimą geriau įpilti į bokalą ir pastatyti šalia lovos velnio irštvoje.
- Jokiu būdu nesistenkite paveikti velnio, žiūrėdama jam į užtinusias, paraudonavusias akis su susiaurėjusiais vyzdžiais. Geriausia jam smeigti į nugarą iš pasalų veriantį žvilgsnį.
- Spiegimas nuo velnio įkandimų nė velnio nepadės, kaip ir aukštos natos, kurios iš pusiausvyros gali išvesti net ir normalų žmogų.
- Taip pat neverta velnio vanoti laikraščiu per ragus – gali pasirodyti, kad ragų jis visai neturi, o geriau įsižiūrėjus ir apsičiupinėjus, ragus galima aptikti pas save…
Vienaip ar kitaip, velnią iš namų efektyviausiai išvaro pinigai. Net ir nedidelė suma kišenpinigių daugeliui neleis atsispirti pagundai ištrūkti iš namų pragaro ir susidėti su kokia linksma kompanija, kuriai ne motais visokia buitinė erzalynė, o žygiams ar meditacijoms įkvėpia supratingas bendravimas bei laisvė.
Ir dar: Jei, kartais, paaiškėtų, kad velnio namuose dar nėra, tai visada efektyvu nuplėšti nuo durų skambutį ir šveisti jį lauk pro langą. Toks burtas, neabejotinai gali prišaukti angelus – sargus ir atnešti į namus tvarką, rimtį bei pagarbą.
